Vertimas Migl?s Kiyt?s

Jaunasis vedlys:

Privalo laikytis parodos taisykli?.

Privalo parodoje estetikai atrodyti ir kult?ringai elgtis.

Neturi teis?s gin?ytis ar diskutuoti su teis?ju d?l ?vertinimo ar/ir apdovanojimo.

Atsako u savo uns elges?.

Auksin? taisykl?

Niekuomet negalima ustoti uns, t.y. uo visada turi b?ti tarp vedlio ir teis?jo. Vedlys tur?t? atkreipti d?mes? ? tai ne tik judant ar stovint. Rodant uns dantis, vedlio galva taip pat neturi ustoti rodomo s?kandio.

Bendros taisykl?s

uns galva turi b?ti vedlio dein?s rankos pus?je ir uo netur?t? b?ti atsir?m?s ? vedl?, uo turi stov?ti pats. Vedlio poza priklauso nuo uns dydio, jei yra rodomas didel?s veisl?s uo, tai vedlys tur?t? stov?ti, jei pasirinkta maa veisl?, tuomet vedlys tur?t? tup?ti lygiagre?iai u uns. Vedlys netur?t? kl?p?ti. Norint atsit?pti tinkamai reikia sulenkti dein? koj? taip, kad p?da pilnai b?t? atsir?musi ? grindis ir laikyt? pusiausvyra, o kair? koja balansuot? ant pirt?. Galima pasiremti deine rankant deiniojo kelio, jei tup?ti yra per sunku. Verta prisiminti: dein? ranka, dein? koja ir uns galva turi b?ti vienoje pus?je!

Pavad?lis:

Pavad?lis tur?t? b?ti laikomas kuo ar?iau uns kaklo, jis netur?t? kaboti bei b?ti per daug ?temptas. Likusi pavad?lio dalis turi b?ti suvyniota ? deln?, jokiu b?t? netur?t? kaboti ant vedlio kaklo ar kyoti i rankos. Pavad?lis turi b?ti ud?tas prie pat uns aus?.

Stov?jimas linijoje:

Atstumas tarp vedli? tur?t? b?ti ne maesnis nei 1 metras, taip pat vedlys tur?t? laikytis 1 metro atstumo ir nuo ringo krato, kad teis?jas gal?t? lengvai praeiti.
Individualus vertinimas:
Atstumas tarp teis?jo ir vedlio maiausiai 2 metrai. Jei uo stove netaisyklingai, leidiama un? pastumti ? dein? pus?. Vedlys netur?t? lenktis per un?, o kojas taisyti i apa?ios.

e?lis:

Jei teis?jas kei?ia viet?, vedlys privalo daryti t? pat?. Vedlys turi visada b?ti lygiagre?ioje pozicijoje su teis?ju, o uo turi b?ti tarp j?. Kei?iant viet? gali prireikti perimti uns pavad? ? kit? rank?.

Judesiai

uo privalo b?gti ristele alia vedlio, uo negali uoliuoti ar eiti eidine. Atstumas kaip ir stovint linijoje turi b?ti ne maesnis nei vienas metras.

Teisinga poza:

uo turi jud?ti laisvai, t.y. uo neturi b?ti labai arti vedlio. Ranka laikanti pavad? turi b?ti iek tiek sulenkta per alk?n? ir pakelta juosmens lygyje. Laisva ranka laikoma ?prastai, alia k?no.

Skirtingas b?gimo tempas:

Judant grup?je vieni unys juda l??iau u kitus, o lenkti konkurso metu draudiama, nebent leidus teis?jui. Tod?l norint ilaikyti tinkam? atstum? t? galima padaryti dviem b?dais :
1. Pasilikti tinkam? atstum? prie pradedant jud?ti. Jei atstumas suma?jo judant kelis ratus, tinkam? atstum? galima pasidaryti vedliui b?nant u teis?jo nugaros.
2. Daryti didesn? rat?, jei vedlio uo juda grei?iau u kit? arba daryti maesn? rat?, jei vedlio uo juda l??iau.

Jud?jimas ratu


Teis?jas rato viduje:
uns pavad?lis kair?je vedlio rankoje, uo taip pat rato viduje tarp vedlio ir teis?jo. Judesys vyksta prie laikrodio rodykl?, vedlysnetur?t? mainti rato, t.y. jud?ti spirale.

 

 

Teis?jas rato ior?je:

Jud?jimas vyksta tokiu pat principu kaip ir teis?jui esant rato viduje, bet vedliui priart?jus prie teis?jo uo turi b?ti ivedamas ? priek? ir pavad?lis i kair?s rankos perimamas ? prab?gus pro teis?ja uo turi atsilikti ir vedlys turi apsisukti prie uns nos? taip, kad neatsukt? teis?jui nugaros, t.y. vedlys turi suktis pagal laikrodio rodykl? perimant uns pavad? i dein?s rankos ? kair?. Vedlys visada privalo steb?ti teis?ja, jei teis?jas pakeist? viet? ir ateit? ? rato vidur? tuomet vedlys juda taip kaip ?prasta.

 

Raid? I arba jud?jimas pirmyn ir atgal

Vedlys turi atlikti fig?ra taip, kad uo visada b?t? prie teis?j?, uo neturi keisti jud?jimo trajektorijos, jis turi jud?ti tiesa linija. Bangavimai gali b?ti traktuojami kaip klaida. Norint padaryti fig?ra tinkamai, geriausia isirinkti tak? esant? tiesiai prie jus ir jud?ti link jo. Priart?jus apsukti un? ? save, perimti pavad? ? dein? rank? ir gr?ti tiesiai pas teis?j? ? savo pradios tak?, b?tina laikytis 2 metr? atstumo nuo teis?jo.

 

 

Trikampis

Trikampis yra pati geriausia fig?ra norint ?vertinti uns priekinius, galinius ir oninius judesius. Fig?ra yra pradedama tiesiai prie teis?j? ir uo yra visada trikampio viduje, nebent teis?jas pakei?ia viet?. Labai svarbu, kad visos trikampio linijos b?t? vienodo ilgio. Yra leidiama iek tiek suapvalinti kampus tam, kad uns judesys ilikt? subalansuotas, ta?iau trikampis neturi b?ti panaus ? rat?. Baigus fig?r? vedlys turi pastatyti un? prie teis?ja kiek ?manoma per trumpesn? laik?.

 

Raid? T

Fig?ros pradioje uo stovi prieais teis?j? ir fig?ra pradedama lygiai taip pat kaip raid? I, pri?jus ringo gal? vedlys turi padaryti 90 laipsni? pos?k? ? kair? (jei teis?jas nenurod? T raid? daryti ? kit? pus?, tuomet pirmas pos?kis b?t? ? dein? pus?) pri?jus ringo kamp? vedlys turi velniai apsukti un? ? save, perimti pavad? ? dein? rank? ir eiti tiesia linija iki kito ringo krato, tuomet v?l toks pat vidinis pos?kis ir pavad?lis perimamas ? kair? rank?. Toliau einama iki tos vietos kur buvo padarytas pirmasis pos?kis ir pasukama 90 laipsni? kampu. Einama tiesia linija iki pradios tako. Vedlys turi nueiti vienod? atstum? tarp abiej? T viraus linijos pusi?, t.y. jei ? kair? nueita 3 metrai, o ? dein? 4, tai fig?ra atlikta klaidingai.

 

Raid? L

Vedlys pradeda jud?ti tiesia linija prieais teis?ja iki ringo galo, kol pasisuka 90 laipsni? kampu ? kair? pus? ( jei nebuvo pasakyta kitaip). Pra?jus trump?j? L raid?s dal? uo turi b?ti apsuktas ? vedlio pus? ir pavad?lis perimamas ? dein? rank?. Pri?jus pirmojo pos?kio viet? v?l padaromas 90 laipsni? kampas ir gr?tama ? pradios tak?. Uuomina pradiai: jei teis?jas pasako fig?ra atlikti ? dein? pus?, tuomet ir uns pavad? patogu perimti ? dein? rank? ir atvirk?iai.

 

Atuoniuk?

Viena sunkiausi? fig?r?, tod?l j? lengviausia atlikti skai?iuojant ingsnius.Pavyzdiui:
Pradedant jud?ti uns pavad?lis yra kair?je rankoje ir judesio pradia yra tokia pati kaip ir rato. Pradedant jud?ti nuo teis?jo suskai?iuojami 3 pirmi ingsniai iki kol padaroma puse puslankio.
Vedlys su uniu apsikei?ia pus?mis, pavad?lis perimamas ? dein? rank? ir taip judama likusiu puslankiu 3 ingsnius kol pasiekiamas takas esantis tiesiai prie teis?j?. Toliau daromas antrasis puslankis 3 ingsniai.
Priart?jus antrojo puslankio viduriui vedlys padaro pos?k? prie un? ir i dein?s rankos pavad?l? perima ? kair?, juda puslankiu 6 ingsnius.
Tuomet vedlys praleidia un? ? priek? ir juda likusiu puse puslankio- 3 ingsniai, kol pasiekia tak? per kur? jungiasi abudu atuoniuk?s ratai ir juda toliau dar 3 ingsnius.
uo ivedamas ? priek? ir pavad?lis i dein?s rankos perimamas ? kair? ir judama puslankiu dar 3 ingsnius.
Gr?tama ? pradios tak?, uo pastatomas ? stov?sen?.

Labai svarbu, kad takas kuriame jungiasi abu atuoniuk?s ratai, b?t? tiesiai prie teis?j?!

Fig?ros porose

Konkurso met? jei teis?jui labai patinka keli vedliai ir jis negali isirinkti, vedli? yra papraoma atlikti fig?ras porose. Abu vedliai stovi prieais teis?j?, bet lygiagre?iai su teis?ju turi b?ti tarpas tarp vedli?. Visos fig?ros pradedamos taip, jog unys yra viduje, o vedliai ior?je. Labai svarbu, kad vedliai fig?r? atlikt? vienodai, t.y. fig?ra turi b?ti prad?ta vienu metu, atstumai tarp vedli? turi ilikti tokie patys, pos?kiai b?t? atliekami identikai bei fig?ra prad?ti ir baigti vedliai turi vienu metu. Jei vedli? un? judesio tempas skiriasi, vedliai turi rasti bendr? temp? abiems unims.

Teis?jo vietos pakeitimas

Teis?jas gali vaik?ioti konkurso metu ?vairiomis kryptimis, tod?l vedliai privalo laikytis auksin?s taisykl?s ir niekada neustoti uns teis?jui. Fig?ra yra baigta tik tada kai vedlys gr?ta ? pradios tak? ir tik tada prieina prie teis?jo ir pastato un? idealiu 2 metr? atstumu.

Fig?ros poroje:

Teis?jas taip pat gali pakeisti viet?, vedliams atliekant fig?ras poroje, tokiu atveju vedlys esantis teis?jo pus?je tur?t? sul?tinti ingsn? perimti pavad? ? kit? rank?, praleisti kit? vedl? ? priek? ir tada jud?ti toliau. O vedlys esantis toliau nuo teis?jo turi eiti savo linija ir nelaukti porininko. Fig?ra taip pat turi b?ti baigta pradios take ir tik tada vedliai turi ateiti iki teis?jo ir pastatyti unis ? stov?sen?. Tokiu b?du abudu vedliai laikysis auksin?s taisykl?s ir neustos teis?jui ne tik savo , bet ir porininko uns.